Home » Mokyklos istorija

Mokyklos istorija

Privati Vilniaus krikščionių gimnazija – tai nevalstybinė gimnazija, puoselėjanti ekumeninę laikyseną, tikinčių pedagogų dėka ugdanti mokinius krikščioniškų vertybių pagrindu. Mokykloje mokosi įvairias krikščioniškas bendruomenes lankančių šeimų vaikai, o mokytojais dirba įvairių Vilniaus bažnyčių pedagogai.

Kontaktai: Gilužio g.15, 06202 Vilnius Tel.: +370-645-39816 El. paštas: mokykla@kmok.lt

Mokyklą 1993 m. įsteigė bažnyčia „Tikėjimo žodis“. Dvejus metus mokykla buvo tik pradinė, o nuo 1995 m. įgijo pagrindinės mokyklos statusą, nuo 2010 m. – vidurinės. Mokykla šešis metus dirbo Vilniaus mieste, o nuo 1999 m. dar šešis metus veikė Vilniaus rajone. Nuo 2005-2006 mokslo metų mokykla vėl pakvietė vaikus mokytis Vilniaus mieste.

Gimnazija dirba pagal Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos licenciją, savarankiškai realizuoja valstybės švietimo politiką, savo veiklą derina su Švietimo skyriumi. Mokykla išduoda Valstybės pripažintus, Švietimo ir mokslo ministerijoje įregistruotus išsilavinimo pažymėjimus.

Vilniaus krikščionių gimnazijoje mokiniai mokomi pagal valstybines programas ir vadovėlius. Kadangi mokinių skaičius klasėse nedidelis, sudaromos puikios sąlygos stebėti kiekvieną vaiką ir individualiai padėti išsiskleisti jo gabumams. Todėl pastebimi aukšti mokinių mokymosi rezultatai. Mokiniai, baigę mūsų mokyklą, sėkmingai tęsia studijas kitose švietimo įstaigose. Be to, mokiniai dalyvauja įvairiuose Lietuvos Respublikos konkursuose, olimpiadose.

Nuo 2001 m. mokykla yra Tarptautinės krikščioniškų mokyklų asociacijos ACSI narė.

Krikščioniško švietimo privalumas – jo filosofija

Pagrindinis krikščioniško švietimo privalumas – ugdymo filosofija. Kaip žinia, visos švietimo sistemos remiasi tam tikra pasaulėžiūra. Nėra neutralaus švietimo. Kiekvienoje pamokoje, – sąmoningai ar nesąmoningai, – perduodamos tam tikros vertybės ir nuostatos. Kiekvienas suaugęs žmogus turi savo pasaulėžiūrą (nusistovėjusį mąstymo būdą) į Dievą, į gamtą, į žmogų ir t.t. Kiekvienas mokomasis dalykas gali būti dėstomas iš tam tikro požiūrio taško (pvz., materialistinio, humanistinio, evoliucionistinio ir kt.). Tai perduodama ir vadovėlių tekstuose. Todėl krikščioniška mokykla turi savo filosofiją. Be to – tikinčius pedagogus (nes mokytojas daugiau perduoda elgdamasis negu kalbėdamas). Pasirinkta ugdymo filosofija nulemia mokymo planą bei metodus, o nuo šių ugdymo komponentų tiesiogiai priklauso ugdymo rezultatas. Krikščioniška ugdymo filosofija iškelia tikslą ugdyti dievobaimingą asmenybę, turinčią Kristaus charakterio bruožų ir žvelgiančią į visas gyvenimo sferas per Švento Rašto prizmę.

Kaip ir kitos krikščioniškos mokyklos pasaulyje, mūsų mokykla remiasi ugdymo tęstinumo principu, t.y. tikinčiųjų šeimoje padėti vertybiniai pamatai toliau puoselėjami mokykloje. Tuo būdu vaikai apsaugomi nuo klaidingo dualizmo, kai religinis gyvenimas yra atskiriamas nuo kasdieninio gyvenimo. Vaikai skatinami žvelgti į aplinkinį pasaulį kaip į vientisą, vieno Kūrėjo rezultatą, skatinami vadovautis biblijiniais principais kasdienybėje.

Formuodami vaikų vertybes, mes vadovaujamės J.A.Komenskio išmintingais pastebėjimais: “Svarbiausias krikščioniškos mokyklos tikslas tebūnie tas, kad ji taptų dirbtuve, padarančia žmones tikrais žmonėmis ir krikščionis – tikrais krikščionimis. Jis bus pasiektas, jei visi po šiuo išminties stogu priglaustieji taps 1) šviesaus proto, 2) iškalbingi, 3) sugebės dirbti darbą, 4) mokės gražiai elgtis, 5) bus nuoširdžiai pamaldūs. Turėdama prieš akis šiuos tikslus, mokykla galės būti ir bus tikras valstybės ir bažnyčios daigynas, gražus gyvenimo ir laimės prieangis, Šventosios Dvasios penkiastygė arfa, maloniai skambanti Dievo ausims.” /J.A.Komenskis. Didžioji didaktika/.