Home » Socialinė veikla (Page 3)

Socialinė veikla

Nauja pažintis ir nauji draugai

Trečiokai svečiuose ir trečiokių svečiai mūsų mokykloje

Jau seniai su trečiosios klasės mokiniais ketinome apsilankyti Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre, bet vis nedrįsome. Visiškai netikėtai mūsų svajonė  išsipildė – centre dirbanti Danieliaus mama pakvietė į svečius.

Rudens popietę pradėjome ruoštis tam susitikimui: iš gamtinės medžiagos pagaminome dovanėles naujiesiems draugams.

Prieš išvyką Danieliaus mama suorganizavo netikėtus išbandymus – 20 min. užrištomis akimis buvome panirę tamsos pasaulyje. Visiškoje tamsoje „skaitėme“ knygas, vaikščiojome po klasę, mokyklą. Visa tai daryti buvo neįprasta, nesaugu, nors labai įdomu. Visas užduotis atlikome mums gerai pažįstamoje aplinkoje…  O kaip jaustumėmės nežinomoje vietoje?

Į mūsų klausimus atsakė ir gražiai apie neregimą pasaulį papasakojo Danieliaus mama.

Šiek tiek iš arčiau susipažinę su aklųjų kasdienybe išvykome į Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrą. Ten mus pasitiko auklėtoja Šarūnė ir jos mokiniai.

Noriai dalyvavome klasės valandėlėje „Nauji draugai“. Ryto rate susipažinome, išsakėme, kas mums labiausiai patinka, kas liūdina.  Prisilietėme ir prie „rašiklių- mašinėlių“, pabandėme rašyti – buvo sudėtinga, bet įdomu.

Vienas berniukas parodė, kaip dirba akliesiems skirtas kompiuteris. Jis nepaprastas – moka „kalbėti“.

Pabendravę supratome, kad mūsų bičiuliai yra tokie patys kaip mes. Jie taip pat nori bėgioti, piešti, dainuoti, žaisti kompiuteriu ir paišdykauti. Suvokėme, kad pokštauti nevalia. Turime dėkoti Dievui, kad esame sveiki, kad galime grožėtis visomis vaivorykštės spalvomis ir regėti mus supantį pasaulį. O kaip tuo džiaugsmu pasidalinti su regos sutrikimą turinčiais vaikais?

Vasario 4 d. naujųjų draugų sulaukėme savo mokykloje. Mes jiems grojome, dainavome, o vėliau su teatro mokytoju Žilvinu didžiojoje mokyklos salėje visi kartu kūrėme pasaką apie kirmėliukus. Grįžę į klasę bendravome, vaišinome ir vaišinomės. Palaiminę vieni kitus, išsiskyrėme. Mūsų draugai nenorėjo išvykti ir mums sunku buvo atsisveikinti.

Tikimės, kad sužaliavus pavasario žalumui, vėl susitiksime.

3 klasės mokytoja Elena Valickaitė

Septintokų veiklos: Vasario 14-oji, Vasario 16-oji ir apsilankymas „Lesėje“

Akimirkos iš 7 kl. gyvenimo

Būna monotoniškos kasdienybės laikotarpių mokykloje, tačiau būna ir itin gyvybingų tarpsnių. Vienas tokių buvo viena vasario mėnesio savaitė, prasidėjusi 14 d. 7 kl. iniciatyva „Geros dienos“, vėliau pratęsta brangaus Lietuvos gimtadienio vasario 16 d. ir tarnystės gyvūnų prieglaudoje „Lesė“ vasario 17 d.

Vasario 14 d. plačiai reklamuojama visų prekybos tinklų kaip širdelių diena, tačiau yra ir ne komerciškų, vertų dėmesio šios dienos tradicijų. Į tai atkreipdami dėmesį, kaip progą prisiminti ir pastebėti kiekvieną, jau anksti ryte 7 kl. moksleiviai vasario 14 d. pasitiko visus mokinius, tėvelius ir mokytojus ir kiekvienam asmeniškai linkėjo geros dienos. Savo rankomis ruoštomis dovanėlėmis septintokai stengėsi paliesti kiekvieno mokyklos bendruomenės nario širdį, paskatinti dalintis gerumu ir skleisti jį intensyviau bent jau tą dieną.

Rytinis pasitikimas nebuvo vienintelė tos dienos staigmena. Sukvietę 5-11 kl. mokinius 3 ir 4 pertraukų metu pažaisti koridoriuje septintokai kiek nedrąsiai dairėsi aplinkui, kuomet 3 pertraukos pradžioje buvo susirinkę vos keletas vyresniokų. Netikėtas pakvietimas ir iš anksto neatskleista veikla tik įsibėgėjus žaidimui su balionais pritraukė daugiau dalyvių. Žaidimai buvo paprasti ir įveikiami visiems. Buvo daug azarto, šypsenų ir draugiško pasibuvimo kartu. Labai smagu ir tai, jog prie mokinių balionų krepšinio varžybų prisijungė direktorius bei dvi pradinių klasių mokytojos, o jų kūrybiškumas ir patarimai taip pat suteikė idėjų mokiniams dalyvaujant 4 pertraukos tarpklasinėse balionų kovose, kur itin kūrybiškai pasirodė 6 kl. mokiniai.

Pasiruošimas vasario 16-ajai vyko gerokai anksčiau nei pati diena buvo. Klasėje septintokai rengė stendą, o ant sienos iš savo klasės nuotraukų dėliojo vėliavą. Tiek vėliava, tiek ir poezijos eilės klasės stende yra ženklai, jog mokiniams svarbi ši diena. Ji nėra vien istorijos vadovėlio puslapis.

Štai kelios iš 7 kl. mokiniams patikusių eilučių vasario 16-osios tema, kurios puošia klasės stendą:

Dainuoju Lietuvą kaip džiaugsmą,
išaugusį iš pelenų,
kaip savo rūpestį didžiausią,
kuriuo lyg vieškeliu einu.

Laukų ir pievų žalias šilkas
nuo durų slenksčio lig dangaus.
Protingos krosnies kvapas šiltas —
visai kaip artimo žmogaus.

Atsidaryk man, atsiverk man
visom širdim — kaip šaltiniu,
leisk pažiūrėt į šitą versmę
gyvos kalbos, gyvų žmonių!

Dar viskas gyva, viskas rėkia
kapais, muziejais, žaizdomis.
Imu į ranką duonos riekę
ir taip kalbuosi su jumis.

Kalbuos per vandenį, per duoną,
per orą, ugnį, per medžius.
Girdžiu iš visko, kas man duota,
jus — kaip lietuviškus žodžius.

(Just. Marcinkevičiaus „Dainuoju Lietuvą“)

Intensyvų laikotarpį papuošė tarnystė gyvūnų prieglaudoje „Lesė“, įsikūrusioje Buivydiškėse. 7 kl. mergaitėms metų pradžioje kilęs noras paįvairinti socialinę klasės veiklą buvo įgyvendintas, nors sudalyvauti pavyko ne visiems. Atvykus ir pravėrus duris pasitiko visai nedraugiškas lojimas šuns, kuris įtariai žiūrėjo į mus kaip svečius. Gavome prisidėti prie įvairių darbų, bet daugiausiai laiko praleidome tvarkydami kačių kambarį bei vedžiodami šunis. Pastarieji buvo itin spalvingo būdo. Pirmasis tekęs šuo buvo labai senas, sunkiai judantis ir užsispyręs, tad visa grupelė bandėme jį kalbinti pajudėti. Sunki misija, bet pavykusi! Vėliau buvo ir kitų įdomių charakterių, pvz., Zosė (toks kalytės vardas), kuri gainiojo savo uodegą ir grėsmingai pasitinkdavo visus šunis. Dar buvo ir nuotykių, kai šunys tempė vedžiotojus, o jie gavo ne tik bėgti, bet ir čiuožti paskui.

Nuvykus į tokią įstaigą apima daug visokių emocijų, kyla klausimų ir norisi džiaugtis, kad galima konkrečiais darbais prisidėti prie geresnės Lietuvos kūrimo. Ką jau bekalbėti apie džiugesį tų savanorių, kurios išvykdamos buvo apdovanotos „Lesės“ gyventojų lyžtelėjimais bei pasiglaustymais net ir iš to sargo, kuris taip grėsmingai pasitiko.

Labai spalvinga buvo mūsų savaitė, o kiekviena iš trijų dienų paliks skirtingus pėdsakus mūsų patirtyse. Tikimės, jog perskaitę mūsų įspūdžius sugalvosite naujų idėjų mokyklos gyvenimui, kad būtų smagiau ir įdomiau visiems.

7 kl. mokiniai ir auklėtoja Rasuolė Baleišaitė-Sabakonienė

 

 

 

 

 

 

 

 

Tęsiame pažintis…

Susipažinimas su V. Kasiulio muziejumi: bendra 7 kl. ir „Atgajos“ mokyklos SIUP mokinių išvyka

Tęsdami draugystę su „Atgajos“ mokyklos SIUP mokiniais, Vilniaus krikščionių mokyklos 7 kl. mokiniai buvo išvykę į vieną iš Vilniaus muziejų, kuris yra ne tik įdomus, bet ir atnaujintas, pritaikytas negalią turintiems žmonėms.

Į muziejų berniukai važiavo viena mašina, o mergaitės kita. [Alanas] Atvažiavę dar dairėmės muziejaus įėjimo, bet greitai suradom, nes prie jo mūsų jau laukė „Atgajos“ mokyklos mokiniai su mokytojomis.

Atvykę buvom pakviesti susipažinti su muziejaus ekspozicija. Vesdama nuo vieno stendo prie kito gidė išsamiai pristatė V. Kasiulio biografijos faktus, parodė keletą jam priklaususių darbo priemonių, atkreipė dėmesį į menininko naudotas menines gudrybes.

Matyti paveikslai buvo spalvoti, dauguma be niūrių spalvų. Autorius gyveno Paryžiuje, tad paveiksluose atsispindi ir prancūziška architektūra. Dauguma paveikslų piešti labai savita technika, kur svarbiausia linija. [Mažvydas] Išskirtinis autoriaus braižas – spalvotas kontūras ir ištęstos figūros. Tai, kad tapytuose paveiksluose žaismingai naudojamos spalvos labai patiko mokiniams. Vienas labiausiai daugumai patikusių darbų – „Mulen Ružas“.

Apžiūrėję paveikslus nusileidome į rūsį žaisti. Pirmieji žaidimai buvo susipažinimo, kitų metu buvo  užduodami įdomūs klausimai. Buvo smagu pažaisti ir kartu dar labiau pažinti mokinius iš „Atgajos“ mokyklos. Šį kartą nespėjome pažaisti daug žaidimų, bet tikimės grįžti ir nuveikti dar ką nors įdomaus. [Emilija] O iki kitų kartų išsinešime prisiminimą apie įdomią seką, atitinkančią pirmąsias užsiėmime dalyvavusių mokinių vardų raides: Voras, Vanduo, Duona, Vynuogė, Metalas, Pipiras, Saulėgrąža, Ananasas, Eglė, Delfinas, Grybas.

Pažaidę ėjome greitai apsirengti, nes „Atgajos“ mokinių jau laukė jų autobusėlis. Visiems mokiniams mokytojos padėjo apsirengti. Padėjome pastumti vežimėliuose sėdinčius mokinius iki autobusiuko ir atsisveikinome. Visi buvome laimingi po tokio susitikimo. [Saulė]

Gidė mus kvietė dar kartą apsilankyti šiame muziejuje, nes ten yra ir kito autoriaus darbų, kurių nespėjome pamatyti šį kartą. Taip pat buvome pakviesti apsilankyti dailės būrelyje, kuris vyksta tame pačiame pastate. [Dominyka]

Susitikimo planavimas užtruko, viskas vyko kiek kitaip nei planuota, tačiau 7 kl. mokinių pasibuvimas/pabendravimas su „Atgajos“ mokyklos mokiniais pavyko! Džiugu, kad galėjome prasmingai ir linksmai praleisti laiką kartu ir ne savo mokyklose.

Įspūdžiai po akcijos „Palaiminčiau duoti nei imti“

„Atgajos“ specialiosios mokyklos bendruomenės džiuginimas

Mūsų mokyklos bendruomenė tęsia gražią tradiciją – akciją,,Palaiminčiau duoti nei imti“ ir šių metų gruodžio 17 dieną su kalėdine šventine programa-koncertu bei dovanėlėmis kiekvienam vaikui nuvyko į Vilniaus „Atgajos“ specialiąją mokyklą. Nuostabios dainelės, šokiai, giesmės lietė vaikų širdis, visi sėdėjo tylūs, ramūs, kiekvieną atlikėją palydėdami plojimais. Po koncerto išsiskirstę į savo klases sulaukė išsvajotųjų dovanų. Ačiū visiems, prisidėjusiems prie šios akcijos išsipildymo. Didelę padėką siunčia Vilniaus „Atgajos“ specialiosios mokyklos vaikai: „Net negalėjau kalbėti, nes gavau knygą, apie kurią ilgai svajojau“, „Labai gerai, kad vėl atvažiavot, kaip visada buvo įdomu ir gavom dovanų“, tėveliai : ,,Kalėdos atėjo taip anksti“), mokytojai:  ,,Vaikai sėdėjo ir ramiai žaidė žaidimus, kuriuos gavo dovanų.“

Parengė kūno kultūros mokytoja Jurga Statulevičienė

 

no images were found

8 klasės mokinių pažintis su senjorais

Apsilankymas senelių dienos užimtumo centre

Gruodžio trečiadienio popietę pirmą kartą Fabijoniškių socialinių paslaugų namuose apsilankė 8 klasės mergaitės, o kitą trečiadienį ir berniukai. Pabendravome su ten dienas leidžiančiais seneliais. Jie buvo labai draugiški ir linksmi. Su seneliais iš tešlos lipdėme įvairiausius gyvūnus, snaiges, sniego senius, o berniukai žaidė stalo žaidimus. Ne visi seneliai buvo labai šnekūs, bet su kai kuriais mes pabendravome, jie papasakojo, kur dirbo, kiek anūkų turi, kas ateina jų aplankyti ir ką jiems patinka veikti. Atmosfera ten buvo labai gera, o bendravimas – nuoširdus. Tai buvo įdomi patirtis, kuri parodė, kokie skirtingi gali būti gyvenimai. Apsilankymas ten mums paliko gerą įspūdį ir tikimės, kad  dar kartą aplankysime senjorus ir tęsime draugystę.

Parengė 8 klasės mokinė Gintarė

no images were found

10 klasės mokinių apsilankymas pas „Atgajos“ spec. mokyklos mokinius

Naujos draugystės pradžia

Lapkričio 22 d. po pamokų su dešimtokais vykome į Vilniaus „Atgajos“ specialiąją mokyklą.

Nors ir žinojome, jog esame labai laukiami, nerimavome: ar mokėsime tinkamai elgtis, ar gebėsime suprasti vieni kitus.

Pirmosios susipažinimo akimirkos buvo jaudinančios ir mums, ir jiems: vieni jaudinosi prisistatydami, kiti vos tvardė jaudulio ašaras išgirdę sunkiai renkamus ir tariamus žodžius.

Supratome, kad žodžiais kalbėtis ne su visais bus lengva, tačiau pavyko pajusti vieniems kitus ir susikalbėti kiekvienam žmogui pačia svarbiausia ir reikalingiausia širdies kalba.

Drauge kantriai darėme šventines snaiges, piešėme, bendravome ir vaišinomės nuostabaus skonio šeimininkų pyragu su kvapnia žolelių arbata.

Bendravimo laikas lėkte pralėkė, o mums dar taip nesinorėjo skirstytis…

 

10 kl. auklėtoja Rita Ankštutienė

Vilniaus krikščionių mokyklos mokiniai pradeda geriau pažinti „Atgajos“ spec. mokyklos mokinius

Vilniaus krikščionių mokykloje vykdoma socialinė veikla, kurios metu mokiniai kartu su mokytojais lankosi įvairiose įstaigose („Atgajos“ specialiojoje mokykloje, Fabijoniškių senelių namuose) ir įsitraukia į bendrą veiklą. Dalijamės įspūdžiais po pirmojo 7 klasės mokinių vizito „Atgajos“ specialiojoje mokykloje.

Džiugu, kad socialinė iniciatyva prasideda kaip bendrystė, o ne darbas. Vilniaus krikščionių mokyklos mokiniams tai yra proga geriau pažinti kitokius žmones nei jų bendramoksliai, o „Atgajos“ mokyklos mokiniams galimybė pasidalinti savo idėjomis bei pasidžiaugti savo gebėjimais, kurių tikrai apstu aplankytoje keramikos klasėje. Džiugu, kad mūsų mokiniai apstulbę aikčiojo „ir aš norėčiau taip mokėti“, pamatę „Atgajos“ mokinių nulipdytus puodelius, vazeles, angeliukus ir, žinoma, nuostabųjį miestą. [Auklėtoja]

Iš mokyklos turėjome išvykti po keturių pamokų. Joms pasibaigus mes su visa klase ir mokytoja skubėjome į autobusą. Lauke buvo šalta ir lijo, bet autobusas greitai atvažiavo ir jame buvo šilčiau. Atsisėdę ramiai važiavome į „Atgajos“ mokyklą. Visa klasė nekantravo pamatyti mokinius, patirti naujų nuotykių, bet taip pat šiek tiek ir jaudinomės. O jeigu mes jų nesuprasime? Jei nežinosime, ką pasakyti? Galiausiai taip besikalbėdami atvažiavome į savo stotelę ir išlipome. Mums nuo stotelės iki „Atgajos“ mokyklos reikėjo nueiti ilgą kelią, o lauke dar vis lijo, pūtė stiprus vėjas. Eidami skubėjome, kad nepavėluotume į užsiėmimą, bet spėjome ir pasikalbėti apie tos mokyklos mokinius, svarstėme, kokia klasė mus pasitiks ir ką veiksime. Po ilgos kelionės pagaliau pasiekėme kelionės tikslą – „Atgajos“ mokyklą. [Emilija]

Kai atėjome į keramikos klasę, laukėm, kol „Atgajos“ mokiniai grįš iš valgyklos. O kai jų sulaukėm, visi prisistatėme. Tada kartu pradėjome galvoti, ką nupiešti ant lapo. Po minčių lietaus sugalvojom nupiešti didelį tortą ir mus visus stovinčius prie jo. Kad geriau susipažintumėme, atsisėdome tarp mokinių. Piešdami savo piešinius padėdavome ir jiems, o kai kurie ir piešėme kartu su jais. [Liepa]

Išeinant iš „Atgajos“ mokyklos nesmarkiai lijo ir buvo gana šalta, mes buvome kupini įvairiausių įspūdžių. Pasakojome vieni kitiems apie matytus vaikus ir jų elgesį. Eidami link stotelės pradėjome mąstyti, su kokiu gi vaiku norėtume labiau bendrauti ir jį geriau pažinti kitų susitikimų metu. Visi pasiskirstėme po vieną vaiką, su kuriuo kitus kartus daugiau bendrausime. Aptarėme visų vaikų pomėgius bei charakterį. [Saulė]

Mus pasitikę mokiniai buvo tikrai spalvingos asmenybės. Danielius yra labai šnekus, juokingas, turintis ką pasakyti ir tingi mokytis. Greta gali labai protingai kažką išmąstyti ir gražiai piešia. Paulius juokingai ir pastebėdamas įdomias detales piešia, vienintelis yra be vežimėlio, mėgsta valgyti, ypač tortus. Būtent jo pasiūlyta torto idėja visiems labiausiai patiko. Vitalijus visąlaik nori išsakyti savo nuomonę, jam patinka dėmesys, mėgsta dainuoti ir piešti. Vilūnė moka stulbinančiai gražiai piešti, mėgsta piešti smulkias detales, o gražiausiai jai išeina nupiešti arklius. [Mažvydas]

Apsilankymo „Atgajos“ mokykloje metu susipažinome su įdomiais, perspektyviais ir optimistiškais žmonėmis. Kartu su jais suplanavome lipdyti draugiškąjį reljefinį tortą iš molio plokštelių. Tikimės, kad ši veikla padės mums artimiau susipažinti ir susidraugauti. Mūsų nulipdytas tortas bus mūsų draugystės pradžios ženklas. [Žanas]

no images were found

Įspūdžiai apie išvyką į „Atgajos“ specialiąją mokyklą

Gruodžio 18 dieną Vilniaus krikščionių mokyklos mokiniai ir mokytojai važiavo į „Atgajos“ specialiąją mokyklą

Joje vaikai pademonstravo savo sugebėjimus ir suvaidino spektaklį „Dievas praėjo šalia“.  Kaip ir kasmet po vaidinimo kiekvienas vaikas gavo dovanėlę, kurias mūsų mokyklos mokiniai ir jų tėveliai paruošė su džiaugsmu. Šis renginys buvo sėkmingas, nes „Atgajos“ vaikams mokinių ir mokytojų viešnagė labai patiko. Tačiau didesnė nauda iš tikrųjų buvo ne „Atgajos“ mokiniams, o patiems dalyviams, nes kaip sako „Vilniaus krikščionių“ mokyklos direktorius Valdas Statulevičius: „Palaiminčiau duoti negu imti.“

Tokie „Atgajos“ mokykloje vykstantys renginiai jau tapo mūsų mokyklos tradicija. Tokia geraširdiška veikla mūsų mokyklos vaikams padeda atverti širdis, pagalvoti apie kitą žmogų, kurio net nepažįsti ir nudžiuginti jį savo paruošta dovanėle bei pasirodymais. Kaip sako mokyklos direktorius Valdas Statulevičius, ši tradicija tikrai nenutrūks, o kitais metais planuojama pas „Atgajos“ vaikus atvykti ne tik per Kalėdas.

no images were found

Parengė 9 klasės mokinės Kamilė G. ir Kristina M.

Dvyliktokų valanda su senoliu

Dvyliktokų valanda su senoliu

Vieną šaltą rudenio dieną mūsų, dvyliktokų, klasė vyko į Fabijoniškių socialinių paslaugų namus. Mūsų tikslas buvo praleisti valandą su ten gyvenančiais seneliais, praskaidrinti jiems dieną, pažaisti su jais, paįvairinti jų bendravimą ir leisti jiems susipažinti su mumis, naujais žmonėmis, kurių jie kasdien nemato.
Mums įėjus į kambarį, kuriame sėdėjo nuostabūs pagyvenę žmonės, išvydome besišypsančius veidus. Tai buvo toks šiltas ir malonus sutikimas, atrodo, nereikėjo jokių žodžių. Senelių šypsenos tikrai parodė ir leido suprasti, jog jie buvo patenkinti mūsų apsilankymu. Tą vieną valandą, kurią praleidome socialinių paslaugų namuose, žaidėme įvairius žaidimus. Mums tai buvo patys paprasčiausi žaidimai, tačiau seneliams reikėdavo pagalvoti. Kartais jie labai nusimindavo ar susigėsdavo, kai suklysdavo ar nežinodavo, ką daryti. Tačiau kaip jie džiaugdavosi ir šypsodavosi, kai jie užduotį atlikdavo teisingai ar net laimėdavo. Buvo gera girdėti jų juoką, matyti besišypsančias akis, matyti kaip dvi senelės, matyt, geros draugės, apsikabina ar susikimba už rankų. Buvo ir senelių, kurie kartais sėdėdami porai minučių užsnūsdavo, bet pabudę toliau sėkmingai prisijungdavo prie žaidimo, imdavo kalbėti ar tiesiog tyliai sėdėdavo ir klausydavo. Buvo gera būti dalimi to, kas šiems nuostabiems žmonės suteikė džiaugsmo ir leido nusijuokti.
Taigi ta viena valanda, kupina senelių džiaugsmo, šypsenų ir kalbų,paliko labai didelį įspūdį širdyje. Ta valanda leido suvokti, kad džiaugtis ne tik galima, bet ir reikia. Taip pat ji priminė, kad gyvas bendravimas yra labai svarbus ir nuostabus dalykas, kuris kai kuriems atneša daug džiaugsmo ir juoko.

Parengė 12 klasės mokinė Kamilė Ilgūnaitė

 

no images were found


„Rasos lašeliai“ ir seneliai

Paskutinė šių mokslo metų „Valanda su senoliu“

Gegužės mėnesį senelius vėl lankė mūsų pradinukai. Šįkart džiuginom senelius šokiais ir gitarų muzika. Į Fabijoniškių socialinių paslaugų namus važiavo mokyklos šokių būrelio „Rasos lašeliai“ šokėjos su vadove Aida Maksvytyte bei du gitaros būrelio (vadovas Aidas Lembutis) jaunieji muzikantai.

Susitikimo gale vaikai ir seneliai vieni kitus apdovanojo: kas saldainiais, kas pačių darytomis gėlėmis su palinkėjimais ant žiedlapėlių. Esame laimingi, kad tuose namuose mūsų visada laukia, o išlydi gražiu žodžiu, šypsenomis ir plojimais. Būtinai tęsime mūsų draugystę ir kitais mokslo metais.

no images were found

Tikybos mokytoja Asta Greičiūnienė